16/01/2026
Pranešimas žiniasklaidai
2026-01-16
„Eksplositos“ akcininkai: minų gamyklos statybų projektą planuojame tęsti
Krašto apsaugos ministerijai paskelbus, kad pasirašyta sutartis dėl prieštankinių minų gamybos su UAB „Eksplosita“ yra nutraukiama, bendrovė ir toliau planuoja įgyvendinti užtaisų ir minų gamybos Lietuvoje projektą su akcininkų UAB „Milsa“ ir Estijos gynybos pramonės bendrovės „Nitrotol OU“ palaikymu. Tiek „Milsa“, tiek „Nitrotol“ tikisi motyvuoto ministerijos paaiškinimo, kokios priežastys lėmė sutarties nutraukimą, kai prieš pasirašant sutartį „Eksplosita“ praėjo visas būtinas privalomas teisėsaugos ir kitų institucijų patikras, supažindino projekto užsakovus su verslo planu ir galutiniu produktu, kurio gamybos grandinę įsipareigojo sukurti per 24 mėnesius po sutarties pasirašymo pernai gruodį.
„Jau buvome pradėję sutarties įgyvendinimo darbus, pritraukėme investicijas - didžiulę patirtį minų gamyboje pagal NATO standartus turinčios Estijos gynybos pramonės bendrovės „Nitrotol“ kapitalą ir technologines žinias, todėl Krašto apsaugos ministerijos sprendimas nutraukti sutartį, apie kurį sužinojome tik iš žiniasklaidos, mums yra skaudus ir netikėtas.
Prieš pasirašant sutartį atrankos proceso metu KAM Gynybos resursų agentūrai detaliai pristatėme projekto partnerius – didžiulę patirtį minų gamybos srityje turinčios „Nitrotol“, kuri investavo į „Eksplositą“ ir tapo jos akcininke bei projekto dalininke. Kartu su „Nitrotol“ KAM GRA pristatėme ir galutinį produktą – prieštankines minas, kurias gaminsime įdiegdami estiškas technologijas, viso atrankos proceso metu nesulaukėme jokių abejonių dėl mūsų kompetencijos, galimybių įgyvendinti projektą ar kitų galimų rizikų.
Šiuo metu analizuojame situaciją su partneriais Estijoje dėl tolesnių veiksmų. Suprantame, kad gynybos projektai turi būti įgyvendinti per trumpiausią įmanomą laiką ir mūsų interesas buvo sukurti visą tiekimo grandinę Lietuvoje. Šis interesas bet kuriuo atveju nesikeis – ar su KAM GRA sutartimi, ar be jos, planuojame toliau tęsti projektą, tačiau, žinoma, esame nusivylę sprendimu, kai be jokių aiškių motyvų nubraukiamas visas mūsų pasirengimas projektui, kuriam sutelkėme didžiulius laiko ir finansinius resursus.
Skirtingai nei mus bandoma menkinti viešoje erdvėje, „Eksplosita“ projektas nėra vieno žmogaus įmonė – tai naujas projektas, kuris turėjo tapti modernia gamykla su dešimtimis darbuotojų ir įdiegtomis naujausiomis technologijomis panaudojus didžiulę partnerių iš Estijos turimą kompetenciją, technologijas ir žinias. Matome didžiulį mūsų projekto potencialą ir planuojame jį tęsti, projektą sugalvojome ne dėl konkretaus galimo kontrakto, o sistemingai ruošėmės gynybos projektams dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos mūsų regione“, - sako Mantas Makulavičius, 50 proc. „Eksplositos“ akcijų valdančios UAB „Milsa“ vadovas.
„Su partneriais Lietuvoje investavome į „Eksplositą“ ir bendrovės vykdomą minų gamyklos statybų projektą. Analogišką projektą esame įgyvendinę ir išvystę Estijoje, kur gaminame prieštankines minas bei kitus gynybos pramonei skirtus gaminius, juos noriai perka NATO šalys, esame pagaminę didelį kiekį įvairių minų ir kitų sprogstamųjų užtaisų, tame tarpe ir prieštankinių minų. Kartu su partneriais Lietuvoje buvome ir esame toliau pasiruošę sukurti minų gamybos pajėgumus, kad atsitikus blogiausiam scenarijui, visa minų gamybos grandinė būtų sutelkta vienos šalies – Lietuvos – teritorijoje, taip kaip šiuo metu yra Estijoje. Savo planų statyti minų gamyklą Lietuvoje neatsisakome, tačiau tikimės motyvuoto paaiškinimo, kodėl buvo nuspręsta stabdyti sutartį. Gavę jį, spręsime dėl tolesnių veiksmų“, - teigia 50 proc. “Eksplositos” akcijų valdančios Estijos bendrovės „Nitrotol OU“ vadovas Jens Haug.
Pasak M. Makulavičiaus, kilus karui Ukrainoje ir šalies rinkoje ėmus vis garsiau svarstyti apie poreikį turėti minų gamybos pramonės technologijas vidaus rinkoje, „Milsos“ įmonių grupė rimtai ėmėsi strateginės veiklos pertvarkos, siekdama sutelkti visas būtinas kompetencijas grupės viduje, kad galėtų dalyvauti gynybos pramonės projektuose Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.
„Ilgametę patirtį, betarpiškai susijusią su sprogstamųjų medžiagų naudojimu, laikymu bei gamyba kasdieniniuose verslo procesuose jau turėjome, nes sprogdinimo veikla užsiimame civiliniais tikslais – daugiau nei 60 metų Lietuvoje gaminame granito ir dolomito skaldą. Savarankiškai bei su partneriais ėmėmės akumuliuoti gamybos technologijas ir kaupti pajėgumus Baltijos šalyse, investavome į Estijos bei Latvijos bendroves, jau vystančias sprogmenų civiliniais tikslais gamybą, pritraukėme žinomos Estijos gynybos pramonės įmonės investicijas ir kompetenciją“, - teigia M. Makulavičius.
„Turėdami visas šias kompetencijas ir pajėgumus, ir dabar esame tikri, kad UAB „Eksplosita“ turi realų pagrindą ir visas būtinas sąlygas įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus – turimą infrastruktūrą, gamybinės plėtros strategiją, kompetencijų bazę ir kompetentingą komandą. Įmonė yra pajėgi strategiškai įgyvendinti nacionalinės gynybos užduotis bei gali užtikrinti ilgalaikį gaminamos produkcijos tiekimo saugumą“, – teigia UAB „Eksplosita“ direktorius Vaidas Zubavičius.
„Eksplosita“ turi ilgametę darbo su sprogdinimo technologijomis patirtį, iki konkurso ji valdė sprogmenų sandėlius Klovainių karjere bei organizavo sprogdinimo darbus karjere glaudžiai bendradarbiaudama su Estijos bendrove „Voglers Eesti OÜ“ – iš pradžių pasitelkdama šios įmonės kompetenciją pirkdama paslaugas, o 2024 m. ši Estijos bendrovė tapo „Milsos“ grupės dalimi. 2025 m. „Milsa“ įsigijo ir analogišką veiklą plėtojančią Latvijos bendrovę SIA „Spradziens“. Šiuo metu šios bendrovės valdo įvairaus dydžio sprogmenų sandėlius Baltijos šalyse. Pasikeitus geopolitinėms aplinkybėms, visų šių įmonių civilinio pobūdžio sprogdinimų veikla gali būti lengvai transformuojama gynybos poreikiams.
„Nitrotol OÜ“ yra žinoma Estijos gynybos pramonės įmonė, vykdanti karinių sprogstamųjų užtaisų ir prieštankinių minų gamybą pagal NATO standartus. „Nitrotol OÜ“ Estijoje NATO Amari pajėgų bazėje jau gamina minas bei turi reikiamą intelektinę nuosavybę, apimančią techninę dokumentaciją, gamybos metodikas, žaliavų specifikacijas bei procesinius sprendimus.
