29/06/2026
DARBO SĄLYGOS ANT STOGO PER KARŠČIUS – APIE TAI, KAS DAŽNAI NUTYLIMA
Dirbant lauke vasaros metu karštis dažnai laikomas „natūralia darbo dalimi“. Tačiau Lietuvoje, nors esame pripratę prie sezoninių orų, mūsų organizmas nėra prisitaikęs atlaikyti didelių ir ilgalaikių karščių. Dirbant ant stogo ši situacija tampa kur kas rimtesnė nei tiesiog nemalonus oras.
Stogo paviršiai, ypač skarda ar bituminė danga, saulėje įkaista iki itin aukštų temperatūrų. Paviršius gali siekti 50 - 70 °C ar net daugiau, todėl darbuotojas patiria ne tik aplinkos karštį, bet ir papildomą šilumos spinduliavimą iš apačios. Tai sukuria dvigubą apkrovą organizmui.
Tokios sąlygos didina:
- dehidratacijos riziką
- šilumos smūgio tikimybę
- dėmesio ir koordinacijos sutrikimus
- nelaimingų atsitikimų, ypač kritimo nuo aukščio, pavojų
Svarbu suprasti, kad karštis veikia ne tik fizinę savijautą, bet ir sprendimų priėmimą - žmogus tampa lėtesnis, mažiau tikslus, gali neįvertinti rizikos.
Pagal saugos ir sveikatos principus darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos nekenktų darbuotojo sveikatai.
Tai reiškia, kad esant dideliam karščiui turėtų būti taikomos prevencinės priemonės: darbo laiko perkėlimas į vėsesnes valandas, dažnos pertraukos pavėsyje, pakankamas vandens kiekis, darbo intensyvumo mažinimas arba, esant poreikiui, darbų stabdymas.
Darbas ant stogo karštyje nėra tik „nepatogus“. Tai padidintos rizikos situacija, kurioje svarbiausia – saugumas, o ne greitis.
O jei užsakovas spaudžia į terminus taip, kad realiai skatinamas nesaugus darbas – tai jau tampa netiesiogine atsakomybe už rizikos didinimą.